užgaištis

užgaištìs sf. (3^b) KII317, NdŽ, ùžgaištis sm. (1) KŽ; N 1. N, KII317, Ls, NdŽ, KŽ užtrukimas, uždelsimas, sugaištis: Be užgaištiẽs arklio neparduosi Krkš. Didelio užgaiščio nebus, grįš atgal ant rytojaus TŽIV405. 2. sumenkimas, suliesėjimas: Prastu pašaru ùžgaištį arkliam sugrebojo Krkš.